Kas yra išeitinė išmoka?

Išeitinė išmoka yra kompensacija, kurią darbdavys moka nutraukdamas darbuotojo darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės arba, tam tikrai atvejais, savanoriškai išeinant iš darbo.

Išmokos suma kiekvienam yra paskaičiuojama individualiai ir skiriasi priklausomai nuo darbuotojo įgyto darbo stažo:

• Mažiau nei 1 metai: 0,5 VDU (vidutinio darbo užmokesčio);
• Daugiau nei 1 metai: 2 VDU (vidutinio darbo užmokesčio);

Jei darbuotojas apie atleidimą yra įspėjamas prieš tris dienas iki sutarties nutraukimo, tuomet jam išmokama šešių mėnesių išeitinė išmoka.

Papildomai už 5–10 metų darbo stažą skiriama vieno mėnesio, 10–20 metų – dviejų mėnesių, o virš 20 metų – trijų mėnesių darbo užmokesčio išmoka.

Išeitinė išmoka neskiriama, jei:

1. Sudaryta terminuota sutartis pasibaigia;
   
   
2. Sutartis yra nutraukiama darbuotojo be pateisinamos priežasties;
   
   
3. Sutartis yra nutraukiama dėl darbuotojo netinkamo elgesio ar pareigų nevykdymo;
   
   
4. Jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo bandomuoju laikotarpiu dėl prastų darbo rezultatų.
   

Visgi, išimtis yra taikoma ilgesnėms nei dvejų metų terminuotoms sutartims – tokiu atveju darbuotojui išmokama vieno mėnesio VDU dydžio išmoka. Taipogi, jei terminuota sutartis nenutraukiama tada, kai turėtų būti, ir darbas yra tęsiamas, tuomet sutartis tampa neterminuota ir galioja tos pačios išeitinių išmokų taisyklės.

Svarbu paminėti, kad pagal įstatymą atleisti darbuotojai taipogi gali pretenduoti į ilgalaikes išeitines išmokas iš Sodros, jei pateiks prašymą per šešis mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo (išmokama praėjus mažiausiai trims mėnesiams po atleidimo). Suma priklauso nuo nepertraukiamo darbuotojo darbo stažo:

• Išeitinė išmoka už stažą nuo 5 iki 10 metų: 77,58% vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
• Išeitinė išmoka už stažą nuo 10 iki 20 metų: 77,58% dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių.
• Išeitinė išmoka už stažą virš 20 metų: 77,58% trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių.

Išeitinė išmoka pagal darbo kodeksą

Savanoriško išėjimo iš darbo ar atleidimo atveju, darbuotojams yra svarbu suprasti savo teises ir darbdavio pareigas pagal Darbo kodeksą.

Kartais darbuotojai gali nesuvokti, kad jiems priklauso išeitinė kompensacija, o darbdaviai, siekdami išvengti papildomų išlaidų, gali pasiūlyti jiems patogias sutarties nutraukimo priežastis, pavyzdžiui, tarpusavio susitarimą (Darbo kodeksas neįpareigoja mokėti išeitinių išmokų abipusio nutraukimo atveju).

Atminkite - sulaukus tokio pasiūlymo darbuotojas neprivalo su tuo sutikti. Pavyzdžiui, jei darbdavys nori pakeisti darbo sąlygas, vietą ar sumažinti darbo užmokestį, darbuotojas gali nesutikti, išeiti iš darbo ir reikalauti kompensacijos.

Darbo kodeksas: išeitinė išmoka taip pat turi būti mokama nutraukiant sutartį iš anksto neįspėjus darbuotojų bei ilgą darbo stažą įmonėje turintiems asmenims. Pavyzdžiui, papildoma išmoka suteikiama už 5-10 metų stažą (1 mėn.), 10-20 metų (2 mėn.) ir virš 20 metų (3 mėn.).

Išeidami iš darbo dėl svarbių priežasčių darbuotojai taipogi privalo gauti išeitinę kompensaciją. Priežastys gali būti sutrumpintos apmokamos atostogos, darbo užmokesčio nemokėjimas du mėnesius iš eilės arba darbdavio įsipareigojimų nevykdymas ilgiau nei du mėnesius.

Išeitinė išmoka skiriama ir tokiu atveju, jei darbuotojas negali dirbti dėl ligos, negalios ar slaugant kitą asmenį. Be to, jei darbuotojas dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį ir pasiekė nustatytą amžių gauti visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą patį darbdavį, jam taipogi priklauso išeitinė.

Svarbu paminėti, kad darbuotojai apie išėjimą dėl svarbių priežasčių privalo informuoti darbdavį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas prieš paskutinę darbo dieną.

Kaip skaičiuojama išeitinė išmoka?

Darbuotojo išeitinės kompensacijos apskaičiavimas apima tris paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš mėnesį, už kurį yra mokamas vidutinis darbo užmokestis. Pavyzdžiui, jei liekate be darbo balandžio mėnesį, tuomet jūsų vidutinis darbo užmokestis bus skaičiuojamas pagal kovo, vasario ir sausio mėnesio atlyginimus.

Vidutinis darbuotojo darbo užmokestis skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio už skaičiuojamuoju laikotarpiu atliktą darbą, įskaitant visų formų kompensaciją, įskaitant:

1. Bazinį atlyginimą (valandinį atlyginimą arba mėnesinį atlyginimą);
   
   
2. Priedus už įgytą kvalifikaciją, papildomus darbus ir papildomas pareigas bei užduotis;

Į skaičiavimus įtraukiamas papildomas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandžius, darbą nakties metu ar išskirtinėmis darbo sąlygomis, padidintą darbo krūvį ir kitus atvejus.

Vidutinį metinį darbo dienų skaičių kasmet nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2024 metais penkių darbo dienų savaitės vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį yra 20,9, o šešių darbo dienų savaitės – 25,1.

Pavyzdys: įsivaizduokime darbuotoją, kuris dirbo įmonėje 4 metus pagal standartinį 5 dienų darbo savaitės grafiką. Pagal darbo santykių nutraukimo įstatymą, jam priklauso 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Darbuotojo pajamos ir faktinis darbo laikas per pastaruosius 3 mėnesius buvo 5000 EUR (neatskaičius mokesčių) ir 60 darbo dienų (479 val.). Išeitinės kompensacijos apskaičiavimas būtų štai toks:

1. Vidutinis darbuotojo dienos darbo užmokestis būtų 5000/60 = 83,33 EUR.
   
   
2. Ministerijos patvirtintas vidutinis darbo dienų skaičius 2018 metais penkių dienų darbo savaitei buvo 20,9.
   
   
3. Išeitinė kompensacija: 83,33 x 20,9 x 2 mėn. = 3483,34 EUR.

Svarbu pažymėti, kad jei darbuotojas dirbo trumpiau nei tris mėnesius, jo vidutinis dienos ar valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal faktiškai dirbtą laiką.

Kada mokama išeitinė išmoka Lietuvoje?

Išeitinės išmokos Lietuvoje paprastai yra pradedamos mokėti praėjus mėnesiui nuo atleidimo iš pareigų dienos ir mokamos kas mėnesį lygiomis dalimis. Kompensacijos yra nustatomos pagal darbo stažą ir išėjimo iš darbo aplinkybes:

Išeitinė išmoka už stažą

Išeitinės kompensacijos dydis priklauso nuo darbuotojo darbo stažo toje pačioje darbovietėje:

• Už darbo stažą iki 1 metų: 0,5 VDU;
• Jei darbo laikas viršija 1 metus: 2 VDU;

Jei darbuotojas apie atleidimą yra įspėjamas prieš tris dienas iki atleidimo, jam priklauso šešių mėnesių išeitinė išmoka. Be to, darbuotojui ir darbdaviui abipusiu susitarimu nutraukus darbo sutartį taip pat gali būti skiriama kompensacija.

Išeitinė išmoka išeinant iš darbo savo noru

Daugelis svarsto, ar priklauso išeitinė kompensacija išeinant iš darbo savo noru? Nors tai yra retas išmokos mokėjimo atvejis, visgi pasitaiko, kuomet savanoriškai išėjus iš darbo asmuo gauna kompensaciją. Pavyzdžiui, darbuotojas gali turėti teisę į išeitinę kompensaciją ir atsistatydinti dėl reikšmingų darbdavio nustatytų pakeitimų, turinčių neigiamą poveikį jo darbo sąlygoms.

Svarbu pažymėti, kad tinkamumas tokiais atvejais gali priklausyti nuo konkrečių aplinkybių ir teisinių aspektų, tad prieš priimant galutinį sprendimą, rekomenduojame kreiptis į Sodrą dėl konsultacijos.

Išeitinė išmoka išeinant į pensiją

Išėjimas į pensiją taip pat gali turėti įtakos išeitinei išmokai ir skaičiavimams. Jei darbuotojas savo noru išeina iš darbo dėl išėjimo į pensiją, jis vis tiek turi teisę į išeitinę kompensaciją, ypač jei išeina į pensiją dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, pavyzdžiui, įmonės restruktūrizavimo ar darbuotojų kiekio mažinimo.

Apskaičiuojant išeitinę kompensaciją pagal išėjimo į pensiją scenarijus paprastai atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip darbuotojo darbo stažas ir vidutinis darbo užmokestis. Sužinoti preliminarią savo išeitinės išmoką galite čia.

Praktiniai patarimai darbuotojams

Siekdami užtikrinti, kad gautumėte jums priklausančią išeitinę kompensaciją Lietuvoje, galite imtis kelių strateginių veiksmų:

1. Dokumentuokite savo įdarbinimo istoriją: veskite savo darbo istorijos įrašus, įskaitant darbo pradžios ir pabaigos datas, pareigų pavadinimus, informaciją apie atlyginimą ir veiklos apžvalgas.
   
   
2. Supraskite savo sutarties sąlygas: atidžiai peržiūrėkite savo darbo sutartį, kad suprastumėte su išeitine išmoka susijusias sąlygas. įskaitant aplinkybes, kuriomis išmokama išeitinė kompensacija, ir, jei pateikta, išmokos sumą.
   
   
3. Žinokite savo teises pagal darbo įstatymus: susipažinkite su Lietuvos darbo įstatymais ir supraskite aplinkybes, kurioms esant išeitinė išmoka yra privaloma.
   
   
4. Jei reikia, kreipkitės į teisininkus: jei nesate tikri dėl savo teisės gauti išeitinę išmoką arba manote, kad jūsų teisės buvo pažeistos, apsvarstykite galimybę kreiptis į kvalifikuotą teisininką.
   
   
5. Tvarkykite bendravimo įrašus: veskite įrašus apie bet kokį bendravimą su savo darbdaviu dėl darbo sutarties nutraukimo ar išeitinės išmokos. Tai apima el. laiškus, laiškus ar susitikimo pastabas, kuriose aptariamos susitarimai dėl išeitinės išmokos.
   
   
6. Prašykite raštiško patvirtinimo: jei turite teisę gauti išeitinę išmoką pagal savo sutartį ar darbo įstatymus, paprašykite darbdavio raštiško patvirtinimo, kuriame būtų nurodyta išeitinės kompensacijos detalės, įskaitant sumą, mokėjimo terminą ir kitas sąlygas.

Imdamiesi šių paprastų veiksmų galite apsaugoti savo teises ir užtikrinti, kad gausite pilną išeitinę kompensaciją, priklausančią pagal Lietuvos įstatymus 2024 metais.