Patarimai
Bedarbio pašalpa išėjus iš darbo savo noru: ko galima tikėtis 2024 metais?
Išėjimas iš darbo savo noru gali būti bauginantis sprendimas, dažnai lydimas abejonių dėl finansinio stabilumo ateityje. Asmenys, atsidūrę tokioje situacijoje, susimąsto, kokia parama jiems bus prieinama Lietuvoje ir ar tikrai verta žengti šį svarbų žingsnį. Šiame straipsnyje nagrinėsime nedarbo išmokų galimybes, kriterijus ir padėsime suprasti, kokia yra bedarbio pašalpa išėjus iš darbo savo noru?
2024 m gegužės 07 d. · Skaitymo laikas 4 min

Kas gali gauti bedarbio pašalpą išėjus iš darbo savo noru?
Jei išėjote iš darbo savo noru Lietuvoje, tuomet galite tikėtis bedarbio pašalpos iki 9 mėnesių. Visgi, Lietuvoje bedarbio pašalpą galite gauti tik tuo atveju, jei atitinkate šiuos kriterijus:
- Jūs turite ne mažiau kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių iki registravimosi Užimtumo tarnyboje.
- Jūs buvote apdraustas nedarbo socialiniu draudimu, o tai reiškia, kad dirbote ir jūs arba kas nors kitas už jus mokėjo nedarbo socialinio draudimo įmokas.
- Jūs buvote atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba atlikote privalomąją pradinę karo tarnybą/alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kurios metu įgijote pradinį karinį pasirengimą, ir užsiregistravote Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo atleidimo iš tarnybos.
Primename, kad nedarbo draudimo stažui yra priskiriami šie laikotarpiai:
- Darbo laikotarpiai, kuomet gavote atlyginimą ar įmokas jūsų vardu mokėjo valstybė.
- Gavote nedarbo ir (arba) dalinio darbo išmokas.
- Gavote ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros pašalpą pagal nedarbo socialinį draudimą.
- Gavote išmokas už ligą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinių ligų.
Svarbu pažymėti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o tinkamumas priklauso nuo konkrečių valdžios institucijų nustatytų kriterijų atitikimo. Daugiau informacijos galite rasti Sodros informacijos centre.
Kas gali gauti bedarbio pašalpą – svarbūs žingsniai
Asmenys, kurie Lietuvoje išėjo iš darbo savo noru, gali pretenduoti į bedarbio pašalpą įvairiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, norint keisti darbą, siekiant mokslo ar sprendžiantys sveikatos problemas.
Norėdami gauti bedarbio pašalpą, vos išėję iš darbo turite užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, įgyti bedarbio statusą ir tuomet pateikti prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (SODRA) išmokai gauti.
Registracijos procesas Sodroje apima asmens duomenų, darbo istorijos ir visų dokumentų, susijusių su darbo sutarties nutraukimu, pateikimą. Dokumentų patvirtinimas dažniausiai užtrunka apie 5-7 darbo dienas.
Vėliau, remiantis Užimtumo tarnybos reikalavimais, užsiregistravę asmenys turi aktyviai ieškoti darbo galimybių. Tai apima reguliarų kandidatavimą į tinkamas pareigas, dalyvavimą darbo pokalbiuose ir bet kokį rekomenduojamą perkvalifikavimo ar profesinių programų, skirtų įsidarbinimo gerinimui, dalyvavimą.
Nuo ko priklauso nedarbo išmokos ir kokia yra jų trukmė?
Jei išėjote iš darbo savo noru, tuomet valstybė gali jums padėti vienu iš šių būdų:
- Bedarbio pašalpa: tai mėnesinė išmoka, mokama reikalavimus atitinkantiems asmenims. Suma susideda iš dviejų dalių - pastoviosios ir kintamosios. Pirmoji yra fiksuota 215,01 EUR suma, o kintamoji yra skaičiuojama pagal asmens vidutinį mėnesinį darbo užmokestį per paskutinius 12 mėnesių iki nedarbo. Bendra maksimali pašalpa negali būti didesnė nei 58,18% vidutinio mėnesinio atlyginimo šalyje (1220,21 EUR).
- Socialinė parama: be bedarbio pašalpos, mažas pajamas gaunantys arba sunkią finansinę padėtį turintys asmenys taip pat gali gauti nedarbo socialinės paramos išmokas, kurios padėtų padengti būtinąsias pragyvenimo išlaidas. Ši suma yra paskaičiuojama atitinkamai pagal kiekvieno situaciją.
Bedarbio pašalpos mokėjimo trukmė Lietuvoje priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip amžius, darbo istorija ir individualios aplinkybės:
- Darbo istorija: laikotarpis, per kurį asmuo gali gauti bedarbio pašalpas, priklauso nuo jo darbo istorijos ir sukaupto nedarbo draudimo stažo. Paprastai asmenys gali gauti išmokas iki 9 mėnesių, jei turi pakankamai darbo patirties.
- Nedarbo išmokų istorija: jei asmuo per paskutinius 12 mėnesių gavo pašalpą, tuomet šiuo metu aplikuojant dėl finansinės pagalbos pašalpa nebus suteikta. Remiantis nustatyta tvarka, nedarbo išmokos privalo turėti 12 mėnesių tarpą.
- Amžius: įprastai pašalpos mokėjimo trukmė yra 9 mėnesiai (pažymėtina, kad kas tris mėnesius pašalpa mažėja). Visgi, jei iki pensijos liko penki arba mažiau metų, tuomet galite tikėtis gauti 11 mėnesių nedarbo išmoką.
- Aktyvi darbo paieška: norėdami ir toliau gauti bedarbio pašalpas, asmenys turi aktyviai ieškoti darbo ir atitikti Sodros ir Užimtumo tarnybos keliamus reikalavimus. Aktyviai neieškant darbo, išmokos gali būti nutrauktos.
Bedarbio pašalpa išėjus iš darbo savo noru - apibendrinimas
Nors išėjimas iš darbo savo noru gali būti sudėtingas sprendimas, žinojimas, kad egzistuoja paramos sistema, kuri gali suteikti saugumo jausmą, motyvuoja keistis bei atrasti naujas galimybes darbo rinkoje. Aukščiau pateikta informacija leis jums ramiau žvelgti į besikeičiančias aplinkybes ir padės priimti pagrįstus finansinius sprendimus jūsų ir jūsų šeimos ateičiai.

Atraskite ramybę naudodamiesi Creditea pajamų ir darbo praradimo draudimo paketu, sukurtu siekiant apsaugoti jūsų finansinį stabilumą užklupus netikėtoms situacijoms:
- Naudodamiesi mūsų pajamų apsaugos funkcija, gaukite iki 200 EUR per mėnesį trijų mėnesių laikotarpiui ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.
- Pakete esantis darbo netekimo draudimas suteikia esminę paramą netikėtai tapus bedarbiu - gaukite iki 600 EUR išmokas 90 dienų po netikėto atleidimo ir užsitikrinkite sklandų perėjimą prie naujo darbo.
- Pasinaudokite greitu ir supaprastintu paraiškų apdorojimo procesu ir gaukite finansinę pagalbą, neviršijant 7 dienų laukimo laikotarpio.